What are the opening hours?

Thursday 11:00 - 20:00 Friday 11:00 - 20:00 Saturday 11:00 - 20:00

https://www.facebook.com/1387146994753196/

Vieno prancūzo sandėliukas / Vins et fromages

Home
Lithuania
Kaunas
Vieno prancūzo sandėliukas / Vins et fromages

L’art de vivre! Kolekcionuojam patirtis, istorijas ir degustuojam prancūziškus gourmet sūrius ir gerą vyną. Ir dar daug ką. Nuo 2019. Mylim tai, ką darom ❤️
(1)

Teisėjaujam Pasaulio sūrio čempionatuose ir Tarptautinėse ŽŪ parodose. Mūsų tikslas - skleisti prancūziškas sūrio ir vyno ragavimo tradicijas Lietuvoje. Mes mėgaujamės sudarinėdami savo sūrių kolekciją, lankydami pasaulines sūrių parodas, bendraudami su sūrininkais iš Prancūzijos mažų ūkių. Stengiamės, kad mūsų kaskart atrinkti sūriai kiekvienu sezonu reprezentuotų sūrininkystės tradicijas įvairiuose Prancūzijos regionuose. Kuo daugiau gilinamės, tuo labiau gerbiame sūrininkystės meną ir vis iš naujo suprantame kiek dar nežinome! Mums nepaprastai malonu matyti aplink mūsų Sandėliuką besitelkiančią gurmanų bendruomenę, kuri alkana ne tik delikatesams, bet ir žinioms apie Prancūzijos istoriją, kultūrą, gastronominį paveldą ir gyvenimo būdą. Ačiū Jums, mieli Gurmanai, kad esate šalia, Jūs mums - įkvėpimo šaltinis.

21/08/2026

OBUOLIAI NUOTAKOS ŠYDE

Atvirlaiškis iš ARMAGNAC

Šitas susiglamžęs, traškantis daiktas mano delne – Croustade su obuoliais iš Armagnac. Jo tešla tokia plona, kad Gaskonijoje jai prigijo labai gražus palyginimas – fine comme un voile de mariée. Plona kaip nuotakos šydas.

Tad. Yra desertų, kurių receptą galima užrašyti tiesiog kaip ingredientų sąrašą. O yra tokių, kurių receptas gyvena žinojime ir pirštų meistrystėje.

Tradicinė Croustade tešla gaminama iš labai paprastų ingredientų – miltų, vandens, kiaušinio, trupučio aliejaus ir druskos – tačiau paskui prasideda tikras spektaklis. Tešlos gabalas dedamas ant didžiulio, audeklu užtiesto stalo ir rankomis tempiamas į visas puses, kol tešla tampa beveik permatoma - iš tiesų kaip nuotakos šydas! Kai kurie meistrai ją ištempia iki maždaug 0,1 mm storio. Tada ji džiovinama, tepama sviestu, plėšoma ar lankstoma sluoksniais ir dedama ant obuolių, kurie sušlakstyti Armagnac - seniausiu Prancūzijos esu-de-vie. Viršuje paliekamos suglamžytos plonytės tešlos skiautės, kurios kepdamos tampa auksinės, trapios ir beveik popierinės. Gera croustade valgant turi traškėti ir šnarėti.

Croustade istorija siekia Viduramžius, ir manoma, kad tešlos tempimo techniką galėjo įkvėpti maurų kulinarijos tradicija.
Ši hipotezė labai tikėtina, nes pati technika labai primena Viduržemio ir Balkanų plonų tešlų desertų tradiciją.

Taigi Armagnac krašte labai rekomenduojame nepraleisti progos paragauti ne tik Armagnac, bet ir pažinti desertą, kuriame yra obuoliai, vietinis eau-de-vie, ypatinga rankų darbo technika ir nuotakos šydas.

Tiesa.. Dar pakalbėkime apie išvaizdą ir estetiką. Šiuo atveju absoliučiai neaktualu būti „pâtisserie de luxe“ – nei tobulo apskritimo, nei glazūros, nei priklijuotų dekoracijų. Nes grožis yra pačioje tešloje ir rankų darbe.

Beje, ragaujant Croustade, kažkur giliai mintyse suskamba nedidelė sąsaja ir su totoriškuoju Šimtalapiu ar net lietuviškuoju Skruzdėlynu.

Apsitrupinau,
A.

16/08/2026

L'art de vivre!!
Atvirlaiškis apie nugriuvimą ir atsikėlimą

Vienas gražiausių dalykų – matyti ir liudyti, kad amžius nėra jokia riba šypsotis, puoštis, kvepintis, šokti ir visaip kaip džiaugtis gyvenimu. Be to amžino „nebe mano amžiuje“, „man jau per vėlu“, „ką žmonės pagalvos“…

Šią savaitę Dax miestas švenčia.

Muzika, regis, groja kiekvienoje gatvėje ir skersgatvyje. Miestas pilnutėlis žmonių! Nuo pat vėlyvo ryto lig pat nakties. Jie šoka, dainuoja, juokiasi, apsikabina. Ir panašu, kad namuose nelieka niekas – pagal tradiciją visi pasidabina baltai raudonai ir išeina į miestą. Visokio amžiaus.

Šioje aikštelėje mačiau vieną porą, kuri sukosi tol, kol abu nusivertė ant žemės. Atsikėlė. Pasijuokė. Pasipustė sijonus. Ir šoko toliau.
Nes gyvenimas yra gražus. Ir trapus.

Kol gali – puoškis.
Kol gali – eik į žmones.
Kol gali – šok.
Net jei nugriuvai – atsikelk, pasijuok ir šok toliau!

Jei tik leidžia sveikata, amžius neturėtų tapti pasiteisinimu.

Ar sutinkate?

Su meile
A.

14/08/2026

Kiekvienas regionas turi savo unikalumą, kurio neturi kitas regionas
Atvirlaiškis apie kovojimą išmintimi

Dax arenoje, miesto šventės metu, vyksta turbūt viena įdomiausių ir autentiškiausių vietinių patirčių visoje Gaskonijoje - Grand Concours Landais. Tai gyvasis paveldas, kai žmonių ir karvių žaidimas tampa ne vien sportu, bet ir dideliu, labai populiariu vietos kultūros spektakliu.

Grubokas palyginimas, bet ši tradicija yra savotiška koridos giminaitė, tik su visiškai kitokia filosofija. Čia esmė yra ne nugalėti ar nudobti gyvulį, o parodyti žmogaus meistriškumą, išvengiant jo puolimo. Čia dalyvauja ne koviniai buliai, o karvės – coursières (tokios pikčiurnos!), ir pasirodymo metu jos nėra sužeidžiamos. Geriausios karvės tampa tikromis vietos žvaigždėmis, turinčiomis vardus, reputaciją ir net „sportinę karjerą“.

Ne ką mažesni žvaigždės yra ir atletiški vyrukai, dalyvaujantys visoje šioje gan pavojingoje žmogaus ir gyvulio choreografijoje. Yra du pagrindiniai atletų tipai:
Écarteur laukia į jį lekiančios karvės ir paskutinę sekundę elegantišku judesiu pasitraukia (choreografiškai išsisuka) į šalį – kartais ragai praeina vos per kelis centimetrus nuo kūno, ir tai yra aukščiausia klasė.
Sauteur laukia atlekiančios pulti karvės ir peršoka per ją salto šuoliu suglaustomis, surištomis kojomis, ar kitais būdais. Oficialiose varžybose, kurias mes ir stebėjome, “išsisukimai” ir šuoliai vertinami taškais.

Beje, per miesto šventę, čia labai svarbi atmosfera: balti drabužiai, siuvinėti bolero tipo švarkai, arena, smėlis, gyva bandas muzika, vietiniai žiūrovai ir visas miestelio fête šurmulys.

Vietiniai kasmet gausiai dalyvauja šiame sporte-spektaklyje, kaskart gaudami priminimą ir liudydami, kad galima laimėti ne jėga, o meistriškumu, tikslumu, drąsa, pergudravimu ir elegancija. Argi ne taip? Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

10/08/2026

Tiems, kurie turi įprotį šeštadienio pusryčiams ragauti Deginto sūrio baskų pyragą Vieno Prancūzo sandėliuke, linkėjimai iš San Sebastjano senamiesčio, La Viña restoranėlio, kuriame, prieš gerus 30 metų prasidėjo visas tas išprotėjimas dėl šio pyrago :)

San Sebastiano senamiestyje, nuo 1959 m. veikia šis šeimos restoranas. Jį įkūrė broliai Eladio ir Antonio Rivera su žmonomis Carmen ir Conchi.

Vėliau šeimos versle pradėjo dirbti Eladio sūnus Santiago. Jis daug mokėsi pats, lankė kulinarinius kursus ir laisvadieniais ateidavo į tuščią restorano virtuvę eksperimentuoti. Paties La Viña pasidalinta istorija sako, kad 1990 Santiago, praktikuodamasis, laužydamas klasikines taisykles, bandymų keliu sukūrė tarta de queso. Be sausainių pagrindo. Be uogų padažo. Be dekoracijų.

Taip vieno mažo San Sebastiano restoranėlio, vieno žmogaus eksperimentinis „tarta de queso“ per gerus 30 metų virto reiškiniu - Deginto sūrio baskų pyragu, vėliau imtu vadinti San Sebastjano pyragu, kurį šiandien galima rasti ir Kaune. Ir New York, gal net Tokyo.

07/08/2026

KAI NIEKUR NENUSKUBĖSI
Atvirlaiškis lėtai

Vynas bręsta lėtai. Geras sūris brandinamas kantriai. Dideli medžiai neužauga per vieną vasarą.

Kitąsyk keliaujant, skubama pamatyti kuo daugiau vietų per trumpą laiką ir sudėti kuo daugiau pliusų sąraše, taip matuojant kelionės vertę. Ir viskas su tuo gerai.

Mes asmeniškai vis iš naujo patiriame, kad gražiausi prisiminimai dažniausiai gimsta ne ten, kur skubėjome, o ten, kur leidome sau pasilikti ilgiau. Kur uodėme kvapus, stebeilijome į praeivius, apžiūrinėjome augalus prie tvorų, gėrėdamiesi meno kūriniais juokėmės ieškodami panašumų su gyvais žmonėmis, pakėlėme vyno taurę į žmogaus, sėdinčio prie gretimo stalelio, sveikatą. Niekur neskubant. Nes kai niekur neskubi, pasaulis pradeda rodyti tai, ko skubantiems dažnai neparodo.

Linkėjimai lėtiems slampinėtojams!

06/08/2026

EINA SAU!

Tai nebe atvirlaiškis.
Tai šios kelionės trofėjus!
Gastronomijos istorikams, knygų ir istorijos mylėtojams, muziejininkams, kolekcininkams!

Ar žinote tą, dažniausiai vaikams būdingą jausmą, kai taaaip džiaugiesi kokiu nors dalyku, kad net norisi einant miegoti, pasidėti jį po pagalve, kad niekur neprapultų!

Šiandien, slampinėjant aplink Bayonne senamiestį, kojos pačios nunešė (aš čia ne prie ko) į jaukią brocante krautuvėlę, kurioje laukė TAS GROBIS / LOBIS / ŠEDEVRAS!!

Sandėliuko pažintinių vakarienių dalyviai vis girdi ne vieną citatą iš XIX a. pirmoje pusėje išleistos gastronomijos filosofo Jean Anthelme Brillat-Savarin knygos “Skonio fiziologija” („Physiologie du goût“). Nes knyga nuostabi! Turime ją ir lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Savo šiandienos radiniu negaliu patikėti! Radau. TĄ. Leidimą!! 1848!!! Garsųjį iliustruotą Gabriel de Gonet leidimą, išleistą 1848 m. Paryžiuje. Šedevrą!

Tačiau čia dar ne viskas! Atsivertus knygą randu užrašą, kad knyga priklausė Madame Clarisse de Sainson. O dar kitame puslapyje - po Brillat Savarin portretu, ranka parašyta:

„Pas l'ombre de ressemblance avec l'homme robuste, à la tête haute, à la grande taille, à l'air majestueux – comme il se voit lui-même – que j'ai eu l'honneur de connaître en 1824.“
A. Sainson

Vertimas: „Nėra nė menkiausio panašumo į tą tvirtą, aukštai iškelta galva, didelio ūgio, didingos išvaizdos žmogų – kokiu jis pats save matė – kurį turėjau garbės pažinti 1824 metais.“
A. Sainson

Čia jau visai neįtikėtina! Tai reiškia, kad šis egzempliorius greičiausiai priklausė šeimai, susijusiai su viena garsiausių Prancūzijos mokslinių ekspedicijų. Louis-Auguste de Sainson (1800–1874) buvo oficialus ir vienas žinomiausių prancūzų ekspedicijų dailininkas, plaukęs su garsiuoju Jules Dumont d’Urville laivu L’Astrolabe 1826–1829 m. į Ramųjį vandenyną. Jis sukūrė apie 500 piešinių iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Naujosios Gvinėjos ir kitų kraštų, kurie iki šiol saugomi muziejuose ir bibliotekose. Ir jo ranka darytas įrašas apie tai, kad jis pažinojo Brillat Savarin yra mano knygoje…

Štai vos kelios Brillat Savarin citatos:

“Tautų likimas priklauso nuo to, kaip jos maitinasi.”

“Pasakyk man, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.” (Bene garsiausia citata gastronomijos istorijoje)

“Tie, kurie persivalgo arba prisigeria, nemoka nei valgyti, nei gerti.”

“Desertas be sūrio yra tarsi gražuolė, kuriai trūksta vienos akies.”

“Pakviesti žmogų į svečius reiškia prisiimti atsakomybę už jo laimę visą laiką, kol jis yra po jūsų stogu.”

XIX a. parašyti Brillat-Savarin tekstai buvo didis įkvėpimas kuriant Sandėliuko degustacinių vakarienių formatą ir turinį. Jis kalbėjo apie gebėjimą mėgautis maistu sąmoningai: vertinti skonį, pokalbį, draugiją ir kultūrą.

Nežinau ką dar pridurti.

Dedu knygą po pagalve, kad tik nubudus galėčiau vėl į ją pasinerti.

Be žado,
A.

05/08/2026

KLAIKIAI PAPRASTA
Atvirlaiškis apie prabangią vakarienę

Kartais geri dalykai būna klaikiai paprasti. Arba tik iš pirmo žvilgsnio.
Pastaruoju metu kažkaip intuityviai norisi kvestionuoti prabangos sąvoką. Ypač taip neretai sutinkant tiek nemažai tos prabangos imitavimo.

Šįvakar vakarienė buvo lengva ir paprastutė. Traškios salotos, pomidoras, su šviežutėliu minkštutėliu, žydinčios plutelės Saint-Félicien sūriu iš Ronos Alpių, šlakeliu alyvuogių aliejaus, šiek tiek jūros druskos ir, žinoma, Espelette (aišku, kad turime Sandėliuke, nes labai jau mėgstame). Švelniai pieniškas, sviestinis, Saint-Félicien su grietinėlės, lazdyno riešutų ir šviežių grybų natomis taip tobulai dera su paprastais produktais.

Nepaprastas yra dar vienas grobis iš brocante turgelio! Šiandien salotos puikuojasi 140–150 metų senumo prancūziškoje „à la Bérain“ stiliumi dekoruotoje fajanso lėkštėje, kurios gamintojas – Jules Vieillard & Cie manufaktūra, Bordeaux mieste veikusi 1845–1895 m. Tai viena labiausiai vertinamų to laikmečio Prancūzijos keramikos dirbtuvių, garsėjusi itin aukšta emalio ir dekoro kokybe.

Mano lėkštė su angeliuku nėra itin retas unikalus meno kūrinys, o prabangaus ir labai populiaraus XIX a. pabaigos stalo servizo dalis ir labai džiuginantis grobis!

Taip jau sutapo, kad manufaktūra stovėjo visai netoli Bordeaux uosto. Laivai, plukdydavę Bordeaux vyną į Angliją, Ameriką ar Pietų Ameriką, kartu gabendavo ir Vieillard keramiką. Todėl jų gaminiai paplito gerokai plačiau nei daugelio kitų Prancūzijos gamintojų. Įdomu tai, kad Vieillard gaminių yra net Bordeaux Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejuje bei Orsay muziejaus rinkiniuose. Nors tai ir paprasti stalo servizų elementai, jie laikomi svarbiu XIX a. prancūzų taikomosios dailės paveldu.

Mano lėkštė greičiausiai stovėjo pasiturinčios buržua šeimos valgomajame ir buvo skirta net ne kasdieniam valgymui, o svečių priėmimui. Tuo metu toks servizas buvo gero skonio, išsilavinimo ir socialinės padėties ženklas.

Tai štai kiek pokalbių šįvakar šlamščiant salotas. Juk gera vakarienė yra ta, kuri praturtina pokalbiais ir žiniomis!

Bet kaip nežmoniškai smalsu būtų sužinoti kokių istorijų ir šnabždesių aplink stalą yra girdėjusi mano beveik pusantro šimto metų senumo lėkštė.

Šilti linkėjimai!
A.

03/08/2026

TOBULAI NETOBULA

Atvirlaiškis apie tai, kad gyventi gražiai nedraudžiama

Šiandien nusprendžiau Hugues mamai, madam Bernadette leisti pailsėti nuo pietų gaminimo. Tai didesnis iššūkis nei gali atrodyti, nes Bernadette yra virtuvės karalienė, o jos pagamintas maistas - dieviškas. Nuo žuvies iki avienos, nuo prancūziškos virtuvės iki marokietiškos, nuo apkepų iki troškinių. Pasirinkau padaryti mėsos kukuliukų sriubą, kurią darydavo mano mama, galvodama, kad šis receptas negali pavesti jau vien todėl, kad jis mamos. Lėtai viriau žolelių nuovirą, kruopščiausiai formavau kukuliukus, ilgai troškinau svogūnus, česnakus, cukinijas, paprikas, drebančiom rankom komponavau prieskonius - nekenčiu kai būna su jais persistengta ir taip paslepiama žaliavų kokybė.

Kai mėsos ir daržovių kvapais prisipildė visa virtuvė - atsikvėpiau ramiau. Kaip bus taip bus.

Bet suvis labiau laukiau suversti savo sriubą į vakar, vietiniame brocante turgelyje sumedžiotą šimtametę fajanso sriubinę (soupière), pagamintą garsiojoje U & C Sarreguemines & Digoin manufaktūroje Prancūzijos Lotaringijoje. Dievinu fajansą!

Iki XVIII amžiaus, kol Europoje beveik niekas nemokėjo gaminti tikro kiniško porceliano, meistrai ieškojo alternatyvos ir sukūrė fajansą, kuris buvo naudojamas ant prabangių namų ir vienuolynų stalų. Prancūzijoje šimtmečius veikė dešimtys fajanso manufaktūrų. Vėliau, Europoje pradėtas gaminti porcelianas, pamažu išstūmė fajansą iš prabangiausių namų.

Elegantiškasis porcelianas neretai buvo tausojamas ir saugojamas spintose. Fajansas, tuo tarpu, buvo kasdienio gyvenimo liudininkas ir gyveno ant stalo. Juo valgė kasdien, šventė ir vaišino svečius. Dažnai ant jo likę naudojimo žymės, smulkūs glazūros įtrūkimai (craquelure) man asmeniškai, nėra joks trūkumas, o romantiškas istorijos tęsinys. O taip, senėjimas jam tinka!

Smagu pagalvoti, kad mano sriubinė išgyveno du pasaulinius karus, kelias kartas ir šiandien joje puikuojasi mano tobulai netobula kukuliukų sriuba.

Su lengvu jauduliu laukusi Bernadette verdikto, lemtingai išgirdau c’est très bon! (nedažnai ji taip sako 😁).

O mes su H džiaugiamės, kad kartu su nuostabiais naujaisiais kolegomis Lauryna ir Tomu (Ame de Maison. Daiktai su istorija • Vintažas), Sandėliuke šalia autentiškųjų sūrių ir vyno atsirado ir Prancūzijoje sumedžioto vintažo ir antikvaro (tame tarpe ir fajanso!!), kuriuo galima papuošti savo stalą. Nes gyventi gražiai nedraudžiama.

Su meile,
A.

01/08/2026

TARP ŽIRGŲ IR FLAMINGŲ
Atvirlaiškis iš Ronos deltos

Šįkart dar vienai unikaliai patirčiai įsikūrėme Camargue – Ronos upės deltoje. Čia karaliauja ryžiai, žirgai, buliai, druska, melionai… ir flamingai.

Sandėliuke dažnai kalbame apie autentiškumą. Ne kaip apie skambų rinkodaros žodį, kuriuo bandoma parduoti dar vieną produktą, o kaip apie realią vietos tapatybę. Ją kuria klimatas, geografinė padėtis, dirvožemis, vanduo, žmonių gyvenimo būdas ir per šimtmečius susiformavusios ūkininkavimo tradicijos. Prancūzai tam turi nuostabų žodį – terroir. Vienu žodžiu jie nusako viską, kas vietą paverčia unikalia.

Camargue terroir yra visai kitoks nei likusioje Provanso dalyje. Smėlinga žemė, pelkės, sūrūs vandenys ir didelės lagūnos nulėmė, kad čia kasama druska, auginami ryžiai ir žiauriai saldūs melionai, ganomi garsieji Camargais buliai bei balti žirgai. O virš vandens telkinių ir jų pakrantėse ramiai gyvena ir smagiai kriuksi (ne, nečiulba - kriuksi) tūkstančiai flamingų – tai neatsiejama kraštovaizdžio dalis.

Apsistojome šeimos ūkyje, kuriame jau ne viena karta augina žirgus ir bulius. Stebėjome, kaip piemenys, jodami Camargais žirgais, išgena ir vakare pargina bulių bandas. O vėliau patys glebėsčiavome tuos nuostabius, ramius ir draugiškus žirgus, it senus pažįstamus.

Beje, vieną iš regiono skonių galima rasti Sandėliuko kolekcijoje - nedidelį, bet charakteringą ožkų pieno sūrį Pélardon. Vakar, turgelyje jį nusipirkę, namo neparsivežėme.. Tenka pripažinti, kad neiškentę surijome dar automobilyje. Nes taip norėjosi.

31/07/2026

VAKARIENĖ PRIEŠ ŠIMTMETĮ
Atvirlaiškis iš senų knygų medžioklės

Kiekvienas turime savų dalykų, kurie baisulingai džiugina. Džiugiai silpna darosi glostant savo šios dienos laimikį - dvi nuostabias senas knygas, kurias pavyko nukauti. Viena jų, skaičiuojanti šimtmetį, kalba apie vakarienes (mes irgi Sandėliuke kas vakarą apie jas kalbame!). Nekantru pasidalinti pirmųjų skaitinių reportažu! Maž prisireiks kada, organizuojant prancūziškąją vakarienę…

KVIETIMAI
Kvietimai vakarienei turėtų būti išsiunčiami prieš aštuonias–dešimt dienų. Kviestasis turėtų atsakyti kuo greičiau, o jei kvietimo negali priimti, reikėtų mandagiai nurodyti atsisakymo priežastį.

Priimdamas kvietimą vakarienei, žmogus tarsi įsipareigoja per artimiausią mėnesį atsilyginti panašiu svetingumu. (ŠITAS LABAI PATINKA!)

Namų šeimininkė turi padaryti viską, kad svečiai jaustųsi maloniai ir jaukiai. Todėl labai svarbu apgalvoti, kas sėdės prie vieno stalo. Pageidautina, kad kartu būtų sodinami panašios padėties, išsilavinimo ir interesų žmonės, galintys lengvai rasti bendrą kalbą ir palaikyti gyvą pokalbį.

Svečiai turėtų atvykti tiksliai nurodytu laiku.

Šeimininkas ir šeimininkė sėdi stalo viduryje vienas priešais kitą. Garbingiausios vietos yra jiems iš dešinės – ten sodinami svarbiausi arba ypatingai pagerbiami svečiai. Kairėje sodinami antrieji pagal svarbą garbės svečiai.

Visi svečiai stovi už savo kėdžių tol, kol namų šeimininkė duoda ženklą atsisėsti. Taip pat būtent ji, atsistodama nuo stalo, duoda ženklą, kad vakarienė baigta ir galima keltis.

STALO APTARNAVIMAS

Šeimos vakarienėje (be svečių) paprastai patiekiama:
- sriuba,
- mėsos patiekalas,
- daržovių patiekalas,
- salotos arba tarpinis patiekalas,
- desertas.

Vakarienėje su svečiais pateikiama:

- sriuba,
- karštas užkandis,
- kepsnys,
- daržovių patiekalas,
- salotos,
- tarpinis patiekalas,
- sūris,
- desertas (vaisiai, pyragai, smulkūs kepiniai).

Pagal etiketą, sūris tiekiamas po tarpinio patiekalo, tačiau artimų draugų rate galima paklausti, ar svečiai norėtų sūrį ragauti prieš saldųjį patiekalą.

Iškilmingi pokyliai

Iškilmingų vakarienių metu patiekalų skaičius didinamas. Turėtų būti bent du patiekimo etapai. (KAIP IŠGYVENTI TOKIĄ MAISTO GAUSĄ??)

Pirmasis etapas:
- sriuba,
- du pagrindiniai karšti patiekalai,
- du užkandžiai.

Antrasis etapas:
- kepsnys,
- šaltas mėsos patiekalas,
- du tarpiniai patiekalai.

Jeigu vakarienė ypač iškilminga, patiekalų gali būti dar daugiau.
Beje, patiekalai ant stalo pasirodo tik trumpam – jie arba iš karto išdalijami svečiams, arba išnešami supjaustyti ir tik tada patiekiami.
Tokiu atveju stalo vidurį turėtų puošti didelė gėlių ir sezoninių vaisių kompozicija.

Stalo paruošimas

Stalas turi būti padengtas iš anksto. Staltiesė turi būti nepriekaištingai balta. Taurės ir sidabro įrankiai turi būti taip gerai nupoliruoti, kad vos įėję svečiai pajustų gerą nuotaiką vien pažvelgę į stalą. Kelios gėlės ant stalo visada sukuria puikų įspūdį.

Apie vyną

Vynais rūpinasi namų šeimininkas.
Kasdienis vynas ant stalo statomas grafinuose taip, kad abiejuose stalo galuose būtų baltojo vyno, raudonojo vyno ir vandens.
Siūloma nepamiršti, kad:
- Burgundijos vynai geriami gaivūs.
- Baltasis vynas taip pat turi būti vėsus.
- Bordo raudonasis vynas patiekiamas kambario temperatūros.
- Šampanas visada turi būti gerai atšaldytas.

Po vakarienės

Po deserto, kava ir likeriai paprastai geriami salone. Tik kuklesnių vakarienių metu jie gali būti patiekiami prie to paties stalo.

Gera kava visuomet vertinama, o prie jos siūloma pasirinkti: Fine (vynuogių distiliatas), Marc (iš vynuogių išspaudų gaminamas stiprusis gėrimas), bei įvairūs saldūs likeriai.

Įdomu tai, kad ši beveik šimtmečio senumo knyga pasakoja apie šiandieniniame gyvenimo tempe deja, bet nykstančią prancūziško svetingumo kultūrą: ne tik ką patiekti, bet ir kaip sukurti atmosferą, kai pirmasis įspūdis prasideda nuo gražaus stalo, estetiškų indų, staltiesės, spindinčių taurių, gėlių ir tinkamai parinktos kambario temperatūros – kas laikoma ne mažiau svarbiu už patį maistą.

Taip! Vakarienė yra ne vien valgymas, o svetingumo menas. Leiskime sau šiais priminimais karts nuo karto pasinaudoti!

Address

Šv. Gertrūdos Gatvė 70
Kaunas
44355

Opening Hours

Thursday	11:00 - 20:00
Friday	11:00 - 20:00
Saturday	11:00 - 20:00

Telephone

+37068612602

Website

facebook.com

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vieno prancūzo sandėliukas / Vins et fromages posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Want your business to be the top-listed Grocery Store in Kaunas?