28/08/2026
⚠️ 190 200 EUR PASKOLA: DOKUMENTUOSE – INVESTICIJOS, POSĖDYJE – JAU ATLIKTŲ DARBŲ IR ĮSIGYTOS ĮRANGOS „REFINANSAVIMAS“
Taryba pritarė vienbalsiai, nors viešoje medžiagoje nepateikta esminių finansinių duomenų ir paskolos grąžinimo plano.
2026 m. rugpjūčio 24 d. Kazlų Rūdos savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė investicijų projektui „VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos medicinos ir specializuotų paslaugų prieinamumo didinimas bei infrastruktūros modernizavimas“. Projekte numatyta 190 200 Eur investicijų finansuoti skolintomis lėšomis.
Tarybos posėdyje ir prieš jį vykusiuose trijų komitetų posėdžiuose paaiškėjo nerimą keliančių aplinkybių apie PSPC finansinę būklę. Tarybos posėdyje buvo kalbama ir apie tai, kad darbuotojai jungiasi į profsąjungas, dėl savo teisių gynimo.
Tarybos sprendimas pritarti įstaigos finansinių įsipareigojimų didinimui priimtas tuo metu, kai oficialios PSPC finansinės ataskaitos rodo ryškų finansinės būklės pablogėjimą:
🔴 2025 m. grynasis deficitas – 128,5 tūkst. Eur;
🔴 2026 m. I ketvirčio grynasis deficitas – 232,6 tūkst. Eur.
Šie duomenys nėra nemokumo įrodymas, tačiau rodo reikšmingą finansinės būklės pablogėjimą ir padidėjusią riziką.
Nors TSP-160 buvo svarstomas trijuose komitetuose, viešai paskelbtoje tarybos sprendimo medžiagoje nepateikta:
❓ 2026 m. I pusmečio finansinių ataskaitų;
❓ išsamaus pinigų srautų ir paskolos grąžinimo plano;
❓ būsimo kreditoriaus, palūkanų, paskolos termino ir metinių įmokų;
❓ nepriklausomo įstaigos finansinių galimybių vertinimo;
❓ Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvados arba paaiškinimo, kodėl tokia išvada šiuo atveju nelaikyta reikalinga.
Dar daugiau klausimų kyla dėl pačios paskolos paskirties.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TSP-160 dokumentuose kalbama apie skolintas lėšas investicijoms – infrastruktūrai, medicinos ir kompiuterinei įrangai bei automobiliui. Tačiau posėdžių metu buvo aiškinama, kad dalis darbų ir pirkimų jau atlikta iš įstaigos nuosavų lėšų, o skolinimasis esą reikalingas jų „refinansavimui“.
Pačiame TSP-160 projekte sąvoka „refinansavimas“ nevartojama. Dokumentuose taip pat nenurodyta, kokios konkrečios sąskaitos būtų refinansuojamos, kada jos buvo apmokėtos ir iš kokių lėšų.
Todėl kyla esminis klausimas: ar taryba pritarė naujų investicijų finansavimui, ar jau patirtų išlaidų kompensavimui? Tai nėra tas pats.
Ne mažiau svarbi yra įstaigos valdymo problema. Nuo 2025 m. balandžio 7 d. PSPC neturėjo nuolatinio vadovo – įstaigai vadovavo laikinai šias pareigas einantys asmenys.
Sprendžiant dėl reikšmingų finansinių įsipareigojimų laikinoji vadovė, šeimos gydytoja Gabrielė Kapūstienė, nei pristatė svarstomą klausimą, nei pateikė išsamų įstaigos finansinės būklės, paskolos poreikio ir jos grąžinimo galimybių vertinimą. Klausimą pristatė savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Vaida Sendžikienė.
Formalus įstaigos vadovės dalyvavimas posėdyje, nepateikiant pozicijos ir neatsakant į esminius klausimus, negali būti laikomas tinkamu vadovo atsiskaitymu tarybai ir visuomenei.
Kadangi įstaigos laikinoji vadovė finansinių sprendimų nepristatė, o pagrindinius paaiškinimus teikė meras Mantas Varaška, susidarė įspūdis, kad politinė savivaldybės vadovybė perėmė įstaigos sprendimų aiškinimą ir gynimą. Tai kelia pagrįstą klausimą, kas faktiškai priima sprendimus dėl PSPC veiklos ir kas už jų rezultatus prisiima atsakomybę.
Posėdžiuose pateikti paaiškinimai neatsakė, kaip paskola padės pašalinti veiklos deficito priežastis ir iš kokių būsimų pinigų srautų ji bus grąžinama.
Paskola gali laikinai pagerinti įstaigos likvidumą, tačiau ji nepanaikina veiklos deficito ir nesprendžia jo atsiradimo priežasčių. Priešingai – ji sukuria papildomas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo prievoles.
Nepaisant daugybės neatsakytų klausimų ir to, kad viešai paskelbtoje TSP-160 medžiagoje nebuvo pateiktos 2026 m. I pusmečio finansinės ataskaitos, visi 19 balsavime dalyvavusių tarybos narių balsavo „už“.
Asociacijos „Kazlų Rūdos iniciatyva“ vertinimu, prieš pritariant tokiam finansiniam įsipareigojimui tarybai turėjo būti pateikta:
✅ naujausia įstaigos finansinė informacija;
✅ aiški paskolos paskirtis;
✅ kredito sąlygos ir grąžinimo grafikas;
✅ pinigų srautų prognozė;
✅ nepriklausomas finansinės rizikos vertinimas;
✅ konkretus veiksmų planas, kaip bus stabdomas įstaigos finansinės būklės blogėjimas.
Tarybos nariai negali apsiriboti formaliu finansinių ataskaitų patvirtinimu ir vėliau vienbalsiai pritarti naujiems finansiniams įsipareigojimams, nepareikalavę išsamaus jų pagrindimo.
Vienbalsis balsavimas nepanaikina individualios politinės atsakomybės – kiekvienas balsavęs tarybos narys turi visuomenei paaiškinti, kokiais dokumentais, skaičiavimais ir rizikos vertinimu buvo pagrįstas jo balsas.
Didžiausia politinė atsakomybė tenka valdančiajai daugumai ir politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ atstovams. Politinė valia šiuo atveju turi reikštis ne problemos neigimu ar aklu sprendimų tvirtinimu, o gebėjimu pripažinti faktus, nustatyti atsakingus asmenis ir nedelsiant imtis veiksmų įstaigai stabilizuoti.
Viešoji sveikatos priežiūros įstaiga nėra politinių eksperimentų vieta. Jos ateitis negali būti grindžiama miglotais žodiniais paaiškinimais ir neatsakytais klausimais. Ji turi būti užtikrinta profesionaliais sprendimais, nepriklausomu vertinimu, viešais finansiniais duomenimis ir aiškia politine bei vadybine atsakomybe Kazlų Rūdos gyventojams.
