21/05/2022
Smidras ar šparagas? Dekoratyvinis augalas ar skanėstas?🌱
Smidras (Asparagus), arba šparagas – daugiametis smidrinių (Asparagaceae) šeimos žolinis augalas. Iš tiesų, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Manoma, kad pas mus pavadinimas „šparagas“ tiesiog perimtas iš lotynų pavadinimo „aparagus“, o šis kildinamas iš persiško žodžio „asparag“ – daigas. Pirmieji užrašai apie šparagus randami Egipte, seniausioje išlikusioje receptų knygoje „Apicius“, kuri parašyta apytikriai III a.
Dar visai neseniai šparagus painiojo su šparaginėmis pupelėmis dėl pavadinimo. Tačiau tai visiškai skirtingi augalai.
Valgomi yra smidrų pavasariniai ūgliai. Balkšvi arba gelsvi smidrų ūgliai išauga apkauptoje žemėje, jų skonis kiek subtilesnis. O žaliuoja smidrai atkasti, kai ūgliai pasigamina chlorofilo, tuomet jų skonis sodresnis
Pasaulyje smidrai vertinami kaip delikatesas. Jie puikiai dera su sviestu, kiaušiniais, šonine, sūriu, olandišku ar garstyčių padažu, alyvuogių aliejumi, žieminiais svogūnais. Kuo paprastesnis patiekalas su jais – tuo labiau jis bus pavykęs. Tai yra tobulas garnyras prie bet kokios mėsos, žuvies ar jūros gėrybių.
Labai mėgstami gurmanų jie puikiai auga Lietuvoje ir panašaus klimato juostoje. Atkeliavo šis augalas į mūsų dvarus ir pradėtas auginti kaip gėlė. Jis pakerėjo savo gausia ir lengva lyg debesėlis lapija. Nors ir buvo žinoma, kad jis yra valgomas, tačiau lietuviai labiau įvertino jo išvaizdą ir pamiršo naudoti maistui.
O apie smidrų naudą galima prirašyti visą atskirą straipsnį, tad trumpai. Šiose vitaminų bombose yra B1, B2, C, PP, A, E vitaminų, alkaloido asparagino, taip pat magnio, kalio, fosforo, baltymų, angliavandenių. Jie stiprina širdį, pasižymi jauninamuoju poveikiu, teigiamai veikia hormonus ir net laikomi afrodiziaku.
Užsiauginti smidrus tikrai paprasta kiekvienam. Kartą pasisodinus, jie augs daugelį metų. Smidrus geriau auginti iš daigų, taip derlius bus garantuotas ir nereikės ilgai laukti. Vienai šeimai pakaktų 5-15 daigų, priklauso kiek šios daržovės mėgėjų valgys derlių.
Šparagai yra dvinamiai augalai: moteriški ir vyriški krūmai. Bet sodiname daugiau vyriškų, nes žaliuoja ilgiau, prikaupia daugiau naudingų medžiagų per sezoną, jų derlius gausesnis.
Vietą augalams renkamės saulėtą, be aukštų gruntinių vandenų, idealu, jei užuovėja.
Paprastai sodiname balandžio-gegužės mėnesiais. Iškasame maždaug 30 cm gylio tranšėją, į vieną metrą susodinsime apie 3-4 daigus, tad ilgį pasiskaičiuokite pagal daigų kiekį. Tokioje tranšėjoje suformuojame kaupą iš organiškų trąšų – komposto arba juodžemio su įmaišytomis mėšlo granulėmis. Smidrų šaknis stengiamės nukreipti žemyn, jei jos per ilgos – nukerpame tiek, kad pavyktų. Užberiame keliais centimetrais žemių, kad liktų įdubimas lysvėje. Gerai palaistome.
Smidrai turi augti pakankamai giliai. Tačiau iškart užpilus storu sluoksniu dirvožemio, jiems bus tikrai sunku prasimušti. Tad siūlau šį darbą atidėti, kol užaugs daigeliai. Po poros savaičių jie turėtų pasirodyti, tuomet juos apkaupkite sulygindami žemės, kad nebeliktų duobės. O dar po kelių savaičių, daigams paaugus, vėl juos apkaupkite. Ir tai paskutinis darbas šiemet. Pirmais metais neskubėkite valgyti ūglių, leiskite krūmui įsitvirtinti. Kitais metais stebėkite, jei manote, kad augalui nelabai pakanka jėgos augimui, maistui naudokite kito krūmelio ūglius. Kaip ir visi ilgaamžiai augalai, smidrams reikia „įsivažiuoti“.
Smidrus nustojame pjauti, kai ūgliai pradeda medėti. Po to leiskite augalui išaugti į didelį krūmą, taip jis stiprės. Rudenį antžeminę dalį nupjauname ir kompostuojame. Paprastai Lietuvoje juos valgome apie mėnesį. Tačiau galima pažaisti ir su įvairiomis veislėmis, galbūt tai prailgins gurmaniškąjį sezoną.
Einu garinti šviežių smidrų šeimai ir tariu iki!👋😃
